nuomanė

núomanė sf. (1) J, BM39 žr. 1 nuomonė 1: Be núomanės dirba, užtat ir pagadina Ėr. Et, gyvena be jokios núomanės, nei jie moka su žmonėm sueit, nei pašnekėt Ėr. Mat kad nebėra núomanės: per naktį mieste geria Lnkv.

◊ ant núomanės apytikriai, pagal nuojautą: Nieko nežinodamas ėjo ant nuomanės ir pataikė Jnš.